Eičinas Pranas, samdinys, gyveno Tirkšlių k., tarnavo pas ūkininką Joną Končių. 1892 m. per kratą J.Končiaus ūkyje buvo rastas 1 lietuviškas kalendorius. Per tardymą J.Končius teigė, kad kalendorius priklauso jo darbininkui Pranui Eičinui, kurį pastarasis radęs eidamas keliu. Abu nubausti po 3 d. arešto policijos areštinėje.

Jurkūnas Jonas (slapyv. Švarcas) (g. 1878-10-25 Voverių k. - m.?), knygnešys.

Lietuvišką spaudą gabenti ir platinti paskatino Tirkšlių vikaras Povilas Dogelis apie 1902 m. P. Dogelį uždarius į Kretingos vienuolyną, lietuviškos spaudos nuvykdavo parsivežti iš Kretingos.

Knygas platino Tirkšlių, Mažeikių, Viekšnių apylinkėse. Už dalyvavimą 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose buvo suimtas, 11 mėnesių kalėjo Panevėžio, Šiaulių kalėjimuose.

Po spaudos draudimo panaikinimo apsigyveno Mažeikiuose

Končius Jonas, valstietis, knygnešių rėmėjas.

Gyveno Tirkšlių valsčiuje. 1892 m. iš jo buvo atimtas 1 lietuviškas kalendorius. Per tardymą teisinosi, kad kalendorius priklauso jo darbininkui Pranui Eičinui. Abu nubausti po 3 d. arešto policijos areštinėje.

Končius Kazys (g. apie 1839 m. Plėnakių k.), valstietis, knygnešių rėmėjas.

1900-03-24 uriadnikas kratė jo namus ir rado lietuvišką elementorių ir kalendorių. Atsakomybėn buvo patraukta ir jo žmona Marija Juozapaitytė (g. apie 1850). Caro 1901-03-14 palipimu abu nubausti po 7 dienas.

Končius Leonas (g. apie 1840), valstietis, knygnešių rėmėjas.

Gyveno Geidžių k. Turėjo 10,5 deš. žemės. Policija 1900-03-16 kratė jo namus ir svirne, dukters Ievos Kinčinienės-Kryževičienės (g. apie 1872 m. Santeklių dvare, namų šeimininkė) kraičių skrynioje rado 8 lietuviškas knygas. Kaip kaltinamasis į bylą buvo įtrauktas ir I.Kinčinienės-Kryževičienės vyras A.Kinčinas-Kryževičius (g. apie 1871 m. Žalionės k., valstietis, gyv. Santeklių dvare). Caro 1901-02-28 paliepimu visi trys nubausti po 3 dienas arešto valsčiaus daboklėje. L. Končius bausmę atliko nuo 1901-05-03 Tirkšliuose, A. Kinčinas su žmona Rygos (ten tada gyveno) policijos valdybos areštinėje.

Končiuvienė-Juozapaitytė Marija, Nikodemo (g. apie 1850 m.), knygnešė.

Gyveno Ketūnų k. Policija 1900-03-24 kratė sodybą, kurioje ji gyveno kartu su vyru Kaziu Končiumi. Rado 1 lietuvišką elementorių ir 1 kalendorių. Abu su vyru patraukti atsakomybėn. Caro paliepimu nubausti po 7 d. arešto valsčiaus daboklėje. Bausmę atliko Tirkšliuose.

Meižys Liudvikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.

Gyveno Tirkšliuose. 1887 m. iš jo buvo atimta 1 lietuviška maldaknygė.

Stepanavičius Jonas (g. apie 1845 m.), policijos dešimtininkas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

Gyveno Lėtenių k. 1895 m. balandžio mėn. policijos viršininkas pas jį atsitiktinai rado lietuvišką 1890 m. kalendorių ir perdavė žandarmerijai. J. Stepanavičius teigė, kad kalendorių davė Šulcienė, kuri jau mirusi. Byla buvo nutraukta.

Vilius Kazys, valstietis.

Gyveno Tirkšlių valsč. Apie 1892 m. pab. policija iš jo atėmė lietuvišką kalendorių. Vilniaus generalgubernatorius 1893-03-08 jį nubaudė 7 dienomis arešto policijos areštinėje.

Žukas Dominykas (g. 1822 m. Bartašiškių k., Zarasų apskr. - m. 1904-12-17/4 Tirkšliuose), kunigas, knygnešių rėmėjas.

Mokėsi Panevėžio bajorų mokykloje. 1847 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją ir buvo paskirtas vikaru į Pumpėnus, 1849 m. perkeltas į Krinčiną (Pasvalio raj.), 1851 m. - į Kurklius. 1853 m. paskirtas Ragelių filijos kuratu, 1862 m. - Skapiškio klebonas (Rokiškio raj.).

Rėmė ir palaikė ryšius su 1863 m. sukilėliais. 1866 m. karo lauko teisimo už tai nuteistas ir ištremtas į Tomsko guberniją. 1898 m. pavyko sugrįžti į Lietuvą, paskirtas į Kauno katedrą. 1900 m. perkeltas į Tirkšlius altarista.

Aktyviai propagavo blaivybę. Senatvėje padėdavo knygnešiams, juos globojo. Lietuviškos spaudos gaudavo dar būdamas tremtyje. Rengė religinę literatūrą, rašė eilėraščius.