1927 m. lapkričio 23 d. Spurganų kaime, ūkininkų šeimoje gimė poetė Sofija Šviesaitė. 1938 m. tėvams persikėlus gyventi į Sedą, čia baigė pradžios mokyklą. 1942 m. įstojo į Mažeikių gimnaziją, vėliau lankė suaugusiųjų vakarinę gimnaziją. 30 metų išdirbo Mažeikių raj. centrinėje ligoninėje sekretore.

Eilės pradėjo rašyti būdamas trylikos metų. Intensyviau pradėjo kurti nuo 1943 m. Iš pradžių jos žodžiai ėjo į žmones pogrindyje spausdinamų eilėraščių posmais, skelbiančiais tikėjimo ir Lietuvos laisvės idėją. Pirmasis eilėraštis „Motinos meilė“ išspausdintas rajono laikraštyje 1977 metais. 1989 m. išleido pirmą eilėraščių knygą „Mano žemė". Nuo 1995 metų ji buvo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. Už poezijos rinkinį „Aušrų regėjimai“ 2000 metais paskirta Vinco Kudirkos premija. 2005 metais S. Šviesaitei įteikta Šatrijos Raganos premija už rašytojos atminimo puoselėjimą ir švietėjišką veiklą. Daug poetės pastangų įdėta, kad dienos šviesą išvystų kraštiečio kunigo Juozo Stasiulio-Džiugo (1895–1974 m.) tremtyje ant beržo tošies skiautelių ir cemento maišų lapelių parašyta istorinė poema „Danutė Rimgaudaitė – Apuolės pilies kunigaikštytė-karžygė“ (2000 metai). 2010 m. išleido knygą „Šaknys" apie Popiežiaus Jono Pauliaus II (Karolio Voitylos) motinos lietuviškos kilmės paieškas. S. Šviesaitės eilėraščius nuolat spausdino lietuvių išeivijos savaitraščiai „Tėviškės žiburiai“, „Dirva“, „Draugas“, „Tėviškės aidai“, žurnalas „Pensininkas“. Daug sukūrusi giesmių.

Sofija - antros kartos šv. Jono Pauliaus pusseserė iš mamos pusės, tad jos iniciatyva buvo pradėta statyti Mažeikių naujoji Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. Pokariu įsiliejo į Lietuvos laisvės kovotojų gretas. Su inteligentija ir dvasininkija aktyviai gynė tautos laisvės idėją. Buvo persekiojama, suimta, tardymų metu žiauriai mušama, kalinama. Nuolatiniai persekiojimai ir „antitarybinės“ titulas ištisą dešimtmetį neleido įsidarbinti. Ir tik netikėtai susikloščius palankioms aplinkybėms Sofija gavo sekretorės darbą Mažeikių centrinėje ligoninėje. Atgimimo laikais S. Šviesaitė aktyviai įsijungė į Krikščionių demokratų partijos, labdaringą „Carito“ organizacijos veiklą.

Mirė 2016 m. kovo 3 d. Palaidota Tirkšlių kapinėse.

Jeigu tavęs nebūt, žiedeli mažas,

Nerastų laimės bitės aviliuos.

Bereikšmiai kristų žemėn saulės lašas,

Nerastų laimės nė žmogus keliuos.